pekla

×peklà (l. piekło) sf. (2) K, Ant, Švnč, Rtn (4) Vkš, Žvr 1. SD¹121, R209 pragaras: Nuejęs į peklą, ir besišildai pri ugnelės Vkš. Peklą seniai miežiais užsėjo J. Aš dabar nesibijau nei velnio, nei pẽklos Sch183. Pons ir tarnas jo pẽklon tikt bėga, tikt bėga K.Donel. Žalnierius gavo valdžią ant visos peklos BsMtII46. Seniai žmonės peklon kaip lietus krinta DP72. Pẽklos ugnis K. Peklõs vartai Ms. Pẽklą atkentėjom (sunkiai gyvenome) Všv. Ištrauk iš vandens agurką – tuo kai peklà (juodas) pasidaro Jrb. ^ Tamsu kai pẽkloj (labai tamsu) OZ42. Karšta kap peklõj Kbr. Gyvena kaip pekloj (labai blogai) PPr342. Eina, kaip peklą uždegęs (labai smarkiai) Ant. Prapuolė kaip į peklą: nei strypo, nei obulo Šts. Smirda kaip iš peklos atdaros Šts. Prisigėrusi kaip peklà – negyva gula Trk. Ka atvers tus nasrus kaip pẽklą – ausis užsikišk! Trk. Ko čia marmi kaip pekla! Vkš. Tos mergos, kai peklą statė, buvo ir tebėra (tokios jos jau senos) Erž. Ir pẽkloj nebloga, tik papratimo reikia Ds. Kap pripranti, tai ir pẽklon gerai Drsk. Jeigu jau joji į peklą, tai nors ant gero arklio LTR(Ldvn). Kas buvo peklo[je], tas i velnią turėjo matyt LTR(Rm). Buvo pekloj, o velnio nematė LTR(Rm). Kunigų pinigais pekla brukavota PPr79. Tai ne boba, bet kaištis nuo peklos LMD(Pns). Čierką parodęs, ir peklon nuvestum (labai mėgsta išgerti) Vel. Kur tu pareisi, kad už naujosios pẽklos dvi mylios! (juok. labai toli) Kri. Ir kur peklon dedi šitiek uogų?! J.Balt. Lei pašėlnie tos pẽklos bobos (piktos, įkyrios)! Krš. Kur lendi, peklos višta! (toks keiksmas) Šts. Peklà čia tave atnešė, negalėjai būti ten! (keik.) Gs. Eik į peklą autų skalbt! LTR(Vlkv). Kamgi tu neši manienai saldainių – kad tave peklon! Ant. O kai pradėjo [šeimininkas valgyti svogūnus], tuoj Kazytė šaukti: Mesk peklon šitą smarvę! J.Balt. Varyk pẽklon (plėšk) stogą, drėksk sienas, ir turėsi malkų Slm. ║ paskutinis langelis vaikų „klasėje“ (toks žaidimas): Dabar man reik mesti į pẽklą Ms. Ne visada ir pẽklon inmeti Ds. 2. Šll prk. nesantaika, rietenos, barniai: Kiek čia pẽklos būtų, jei ką pasakytum! Skr. Numojo ponia ranka ir nuėjo į kambarius – nenorėjo peklos kelti LTsIV196. Nezgada ir peklà pakilo neišpasakyta BM205. Kokios ten buvo peklos, kad anos baros! Šts. Aš nežinau, kai tą pẽklą užgesyt (užgniaužti nesantaiką) Jrb. 3. Ėr prk. labai nuošali, tolima vieta: Ana visas peklàs apvažiavo Ds. Aš jau pribuvau visos[e] peklos[e] An. Pasiek tu jį – gyvena užkampy, kokio[je] te pẽklo[je] Mžš. 4. prk. prastas, vargingas kelias, klampynė: Kaip tu šiokį šlapią rudenį išplauksi par tokias peklas?! Vkš. 5. J prk. labai daug, gausybė: Pas mus gi peklà darbų! Str. Labai darbų buvo peklà Grv. Vasarą tos nakties ne pẽklos (nedaug) Varn. Tuos raistuos peklà viksvų, tik nėr kaip išgrėbia Trgn. Kur tau suarsi [dirvas] – peklà liko! KlvrŽ. Anys peklą turi pinigų! LTR(Ds). Liko peklà alaus Slm.

◊ gyvà peklà (ko) labai, be galo daug: Gyvà peklà par juos žmonių Trgn. Svečių gyva pekla Žem. Vilius turi mergų gyvą peklą I.Simon. Mergų peklà gyvà Krkn.

eĩk į pẽklą (pẽklon) toks keiksmas: Eĩk anies pẽklon, nesuteikia Imb. Eĩkit jūs pẽklon su savo visa kuom! Smal. iš [pačiõs] pẽklos nusistebėjimui reikšti: Iš pẽklos – anąnedėl ganė, ir vėl! Slm. Gal iš pačios peklos toks žmogus! Ppl. Ir iš pẽklos prisirinko tiek žmonių! Jnš. peklà atsivė́rė Ds prasidėjo barniai.

pẽklą kùrti An bartis, rietis: Bet ponulio būta aklo – jis užkūrė baisią peklą T.Tilv.

pẽklos rauplė̃ (ligà) peklarauplės, juodligė: Sūragrobis peklos rauplę pragena J. Peklos ligą jei nepaskubėsi gydyti, yra mari J.